Sodininkystė – tai kur kas daugiau nei reguliarus laistymas, tręšimas ar apsauga nuo ligų. Kartais net ir tinkamai prižiūrimas vaismedis auga lėtai, dera menkai arba visai skursta. Priežastis gali slypėti ne dirvožemyje ar trąšose, o kaimynystėje. Vaismedžių ir kitų augalų tarpusavio suderinamumas daro didelę įtaką jų augimui bei produktyvumui. Todėl planuojant kriaušių sodinimą būtina žinoti, kokių augalų reikėtų vengti šalia jų.
Kodėl tinkamai parinkta kaimynystė tokia svarbi vaismedžiams?
Vaismedžiai dalijasi ta pačia erdve, dirvožemiu bei šviesa. Kiekvienas augalas turi savitą šaknų sistemą, maistinių medžiagų poreikį ir jautrumą ligoms. Kai kurie augalai vieni kitus papildo, tačiau kiti gali konkuruoti dėl resursų ar sudaryti palankias sąlygas kenkėjų plitimui. Todėl netinkamai pasirinkti „kaimynai“ neretai tampa pagrindine priežastimi, kodėl kriaušė nustoja augti arba duoda menką derlių.
Netinkami kriaušių „kaimynai”
Slyvos – nelygi kova dėl maistinių medžiagų
Vienas prasčiausių pasirinkimų šalia kriaušės – slyva. Šis medis garsėja itin agresyvia šaknų sistema, kuri greitai pasisavina maistines medžiagas iš dirvos. Atrodytų, kad slyva ir kriaušė – panašūs vaismedžiai, tačiau slyvos gyvybingumas dažnai nusveria kriaušės galimybes. Pasekmės – sulėtėjęs kriaušės augimas, chlorozė (lapų pageltimas dėl maistinių medžiagų trūkumo) ir prastėjanti vaisių kokybė.
Vyšnios – bendri kenkėjai ir ligos
Dar viena rizikinga kaimynystė – vyšnios. Jos dažnai kenčia nuo tų pačių ligų ir kenkėjų kaip ir kriaušės: moniliozės, vyšninio pjūklelio, lapų dėmėtligės. Pasodinus šiuos medžius arti vieną kito, sudaromos idealios sąlygos infekcijoms greitai plisti. Dėl to gali tekti dažniau naudoti apsaugos priemones, o ir rezultatai nebūtinai bus sėkmingi – kriaušė liks pažeidžiama, silpnesnė ir mažiau derlinga.
Spygliuočiai – paslėptas pavojus dirvožemiui
Eglės, pušys ar kėniai sode atrodo gražiai, tačiau kriaušėms tokia kaimynystė nepalanki. Spygliuočių šaknys į dirvožemį išskiria rūgštinančias medžiagas, kurios ilgainiui pakeičia jo pH. Kriaušės nemėgsta pernelyg rūgščios terpės, todėl prastėja jų mityba, o kartu ir bendra būklė. Be to, spygliuočiai meta tirštą šešėlį, o kriaušėms būtina pakankama saulės šviesa, kad formuotųsi sultingi, saldūs vaisiai.
Dekoratyviniai krūmai – konkurencija dėl vietos ir šviesos
Alyvos, jazminai, putinai ar kiti dekoratyviniai krūmai sode suteikia grožio, bet vaismedžiams jie ne visada naudingi. Jų tanki lapija užstoja šviesą, o išsikerojusios šaknys užima daug vietos. Kriaušė, pasodinta per arti tokių krūmų, dažnai gauna mažiau maistinių medžiagų ir šviesos, todėl auga lėčiau ir silpniau dera.
Kaip išvengti netinkamos kaimynystės?
- Planuodami sodą, tarp vaismedžių palikite pakankamus atstumus. Kriaušėms rekomenduojama ne mažiau kaip 4–5 metrų tarpai iki kitų didesnių medžių.
- Svarbu atsižvelgti ne tik į dabartinį augalų dydį, bet ir į tai, kaip jie išsiplės ateityje.
- Geriausia kriaušes sodinti šalia suderinamų kaimynų – obelų, serbentų ar kai kurių prieskoninių augalų, kurie gali net atbaidyti dalį kenkėjų.
Tinkama augalų kaimynystė – tai viena iš paslapčių, kaip užauginti sveiką ir derlingą kriaušę. Slyvos, vyšnios, spygliuočiai ar dekoratyviniai krūmai šalia kriaušių gali sukelti daugiau žalos nei naudos: jie varžosi dėl maistinių medžiagų, užstoja šviesą ir skatina ligų plitimą. Todėl prieš sodinant verta iš anksto suplanuoti vaismedžių išdėstymą – taip kriaušės džiugins gausiu derliumi, o sodas bus harmoningas ir sveikas.
