Rūgšti dirva – tai viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria sodininkai ir daržininkai. Tokiose sąlygose daugelis augalų auga prastai, silpnėja jų šaknų sistema, sumažėja derlius. Be to, rūgštus dirvožemis sunkiai išlaiko maistines medžiagas, todėl augalai dažnai badauja net ir tręšiant. Nors cheminės priemonės, tokios kaip kalkinimas, yra populiarus sprendimas, jos ne visada tinka ekologiškam ūkiui. Laimei, gamta pati siūlo efektyvų būdą – specialius javų pasėlius, kurie veikia kaip natūralūs dirvos „gydytojai“.
Kodėl rūgšti dirva yra problema?
Rūgščioje žemėje:
- sutrinka maistinių medžiagų pasisavinimas – augalai sunkiai įsisavina kalį, fosforą ir kitus elementus;
- daugėja toksinių junginių – tokie elementai kaip aliuminis tampa augalams pavojingi;
- prastėja mikroorganizmų veikla – naudingosios bakterijos, kurios skaido organines medžiagas, gyvena tik neutralioje ar silpnai rūgščioje dirvoje.
Dėl šių priežasčių augalai auga lėčiau, jų lapai gali gelsti, o derlius – sumažėti net kelis kartus.
Augalai, kurie mažina dirvos rūgštingumą
Vienas paprasčiausių būdų neutralizuoti rūgščią žemę – pasėti tam tikrus javus. Rugiai ir avižos – du „stebuklingi“ augalai, kurie greitai pagerina dirvožemio struktūrą ir prisideda prie jo deoksidacijos. Be to, jie yra visiškai natūralus sprendimas, tinkantis ekologiškai daržininkystei.
Rugiai – dirvos purentojai ir apsauga nuo kenkėjų
Rugiai nuo seno žinomi kaip itin naudinga kultūra dirvos kokybei gerinti. Jie pasižymi šiomis savybėmis:
- Purena net sunkiausią dirvą – jų galinga šaknų sistema prasiskverbia giliai ir pagerina oro bei drėgmės cirkuliaciją.
- Mažina rūgštingumą – rugiai natūraliai veikia kaip dirvos deoksidatoriai.
- Papildomai tręšia – jų šaknys praturtina žemę kalio, fosforo ir azoto junginiais.
- Sauganti kaimynystė – dažnai rugiai sėjami kartu su garstyčiomis, kurios atbaido kenkėjus ir sumažina ligų plitimą.
Tokie pasėliai sukuria sveiką dirvos aplinką, tinkamą būsimam daržovių ar vaismedžių sodinimui.
Avižos – natūralus dirvos derlingumo gerintojas
Avižos taip pat laikomos itin vertingu augalu dirvai:
- Gerina struktūrą – avižos padeda lengvinti sunkią, molingą dirvą, daro ją puresnę.
- Mažina rūgštingumą – kaip ir rugiai, jos prisideda prie natūralios deoksidacijos.
- Papildo maistinėmis medžiagomis – avižos praturtina dirvą kaliu bei fosforu, kurie itin svarbūs augalų šaknų vystymuisi.
- Dar didesnė nauda sodinant su ankštiniais augalais – pasėjus avižas kartu su pupomis, žirniais ar kitais ankštiniais, žemė papildomai prisotinama azoto, todėl tampa dar derlingesnė.
Kiek laiko reikia rezultatams pasiekti?
Vienas iš šio metodo privalumų – greiti rezultatai. Jau po vieno rugių ar avižų auginimo sezono galima pastebėti žymų dirvos pagerėjimą. Ji tampa puresnė, mažiau rūgšti, o kitų metų daržovės ar vaismedžiai auga gerokai geriau bei stipriau.
Kaip teisingai taikyti šį metodą?
Norint maksimaliai išnaudoti javų naudą, verta prisiminti keletą taisyklių:
- Pasėkite pakankamai tankiai – kad augalai sudarytų vientisą masę ir efektyviai veikdami padengtų visą dirvos plotą.
- Aprūpinkite drėgme – rugiai ir avižos reikalauja daug vandens, todėl sausros metu juos būtina papildomai laistyti.
- Įdirbkite žaliąją masę – nuėmus pasėlius, jų stiebai ir šaknys gali būti įkasti į dirvą, taip dar labiau praturtinant žemę organinėmis medžiagomis.
Apibendrinant
Rūgšti dirva neturi būti kliūtis daržininkystei ar sodininkystei. Pasitelkus natūralius pagalbininkus – rugius ir avižas, galima efektyviai sumažinti dirvos rūgštingumą, pagerinti jos struktūrą ir padidinti derlingumą. Šie augalai ne tik neutralizuoja žemę, bet ir praturtina ją maistinėmis medžiagomis, todėl jau po vieno sezono galima džiaugtis gerokai sveikesniu dirvožemiu. Tai paprastas, ekologiškas ir patikimas būdas sukurti geriausias sąlygas būsimam derliui.
