Kompostavimas – tai vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų mažinti buitinių atliekų kiekį ir kartu pasigaminti vertingų, natūralių trąšų sodui ar daržui. Tačiau svarbu suprasti, kad ne visos organinės atliekos yra tinkamos kompostavimui. Prieš pradėdami mesti viską, kas atrodo „natūralu“, verta pasitikrinti – ar tikrai tai tinka jūsų kompostui?
Šiame straipsnyje aptarsime, kokios medžiagos neturėtų patekti į komposto dėžę, kodėl jos gali pakenkti ir kaip atsakingai rūšiuoti kompostui tinkamas atliekas.
Ko neturėtų būti jūsų komposte?
1. Perdirbto ar termiškai apdoroto maisto likučių
Nors vaisiai ir daržovės puikiai tinka kompostui, virtas, keptas ar kitaip apdorotas maistas – ne. Riebūs, saldūs, sūrūs ir mėsingi likučiai traukte traukia kenkėjus – graužikus, muses, net plėšrūnus – ir gali sukelti puvimą bei blogą kvapą. Tai ypač aktualu mažesniuose kompostavimo konteineriuose šalia namų.
Tinkama alternatyva: žali vaisių ir daržovių likučiai, arbatos tirščiai, kavos tirščiai (be cukraus ir pieno), kiaušinių lukštai.
2. Netinkamų pelenų
Pelenai gali būti naudingi kompostui, tačiau tik tada, kai jie yra iš natūralios medienos. Deginant fanerą, baldų likučius, anglis ar židinio briketus susidaro cheminėmis medžiagomis užteršti pelenai, kurie gali pakeisti dirvožemio pH ir pakenkti augalams.
Tinkama alternatyva: nedidelis kiekis grynų, švarių medienos pelenų, maišant juos su kitomis komposto medžiagomis.
3. Naminių gyvūnų išmatų
Kačių, šunų ir kitų mėsėdžių gyvūnų išmatose dažnai būna parazitų, bakterijų ir ligų sukėlėjų, kurie nežūva kompostavimo procese. Tokios atliekos gali užkrėsti kompostą ir kelti pavojų žmonėms bei augalams.
Tinkama alternatyva: žolėdžių gyvūnų, pavyzdžiui, triušių ar jūrų kiaulyčių išmatos – jos greitai skyla ir yra tinkamos naudoti komposte.
4. Aliejų ir riebalų ar jų likučių
Šios medžiagos labai lėtai skyla, traukia kenkėjus ir ilgainiui gali sukelti anaerobines sąlygas – kai komposte ima dominuoti puvimas, o ne irimas. Tai sukelia nemalonius kvapus ir mažina komposto kokybę.
Tinkama alternatyva: venkite pilti bet kokį aliejų į kompostą. Jei turite augalinių aliejų likučių, geriau juos utilizuoti atskirai arba surinkti ir perduoti specializuotam atliekų surinkėjui.
5. Laikraščių, žurnalų ir blizgios spaudos gaminių
Nors popierius iš esmės yra natūralus, spaudos gaminiai dažnai dengiami cheminiais dažais, lakais ar plastikiniais priedais, kurie kenkia mikroorganizmams ir teršia dirvą.
Tinkama alternatyva: rudas, nebalintas popierius, kiaušinių dėžutės, kartonas be dažų ar lipnių etikečių – šie produktai yra saugūs ir padeda reguliuoti drėgmę komposte.
Ką verta dėti į kompostą?
- Žali daržovių ir vaisių likučiai
- Žolės nuopjovos, lapai, smulkinti augalai
- Arbatos ir kavos tirščiai
- Kiaušinių lukštai
- Švarus kartonas, popierius
- Medžio drožlės, pjuvenos iš neapdorotos medienos
Kompostas – gyvas organizmas
Kokybiškas kompostas – tai ne tiesiog krūva atliekų. Tai gyva terpė, kurioje veikia bakterijos, grybai, kirmėlės ir kiti mikroorganizmai. Kad šis „organizmas“ veiktų sklandžiai, reikia tinkamos drėgmės, aeracijos, medžiagų balanso (azoto ir anglies šaltinių) bei kruopščios priežiūros.
Kompostavimas – puikus būdas tausoti gamtą, sumažinti buitinių atliekų kiekį ir prisidėti prie tvaraus gyvenimo būdo. Tačiau tam reikia žinių ir atsakingo požiūrio. Netinkamos medžiagos gali ne tik sugadinti kompostą, bet ir pakenkti jūsų dirvožemiui bei augalams.
Rinkitės atsakingai, kompostuokite sąmoningai – ir netrukus jūsų sodas ar daržas džiaugsis sveiku, natūraliu dirvožemiu. Tvarus gyvenimas prasideda nuo mažų, bet reikšmingų sprendimų.
