Sodininkystėje ir daržininkystėje kiekvienas sprendimas turi pasekmių – ypač kalbant apie sėjomainą. Nors moliūgai dažnai laikomi nereikliais ir naudingais augalais, po jų derliaus nuėmimo svarbu gerai apgalvoti, ką sodinsite toliau. Dirva po moliūgų gali būti išsekusi, o joje likusios ligos ir kenkėjai – pavojingi kitoms kultūroms. Šiame straipsnyje aptarsime 5-ias daržoves, kurių nerekomenduojama sodinti toje pačioje vietoje, kur augo moliūgai.
5-ios daržovės, kurių nepatariama sodinti ten, kur augo moliūgai
1. Žalieji žirneliai – jautrūs dirvoje likusioms infekcijoms
Nors žalieji žirneliai priklauso ankštinių augalų šeimai, jie gana jautrūs dirvoje plintančioms grybinėms infekcijoms, kurias gali palikti moliūgai – pavyzdžiui, šaknų puviniui ar miltligei. Net jei moliūgai iš pažiūros atrodė sveiki, patogenai dažnai lieka dirvoje, kur ramiai išgyvena iki kito sezono.
Patartina: žirnius sodinkite toliau nuo buvusios moliūgų lysvės bent 2–3 metų laikotarpiui.
2. Baklažanai – „šeimos ligų“ pavojus
Baklažanai, kaip ir moliūgai, priklauso tai pačiai plačiajai augalų šeimai – bulvinių (Solanaceae) arba moliūginių (Cucurbitaceae), priklausomai nuo konteksto (kai kalbama apie šaknų ligas ar virusus, kurie peržengia šeimų ribas). Jie dalinasi panašiomis ligomis – ypač grybinėmis ir virusinėmis.
Svarbu: jei jūsų moliūgai sirgo, baklažanus geriausia perkelti į visiškai kitą daržo zoną.
3. Bulvės – konkurencija ir ligų paveldimumas
Bulvės, nors ir nėra artimi giminaičiai moliūgams, turi keletą „bendrų priešų“. Abi kultūros jautrios šaknų puviniams, bakterinėms infekcijoms, taip pat reikalauja daug azoto ir kalio. Pasodintos po moliūgų, bulvės gali ne tik skursti dėl maistinių medžiagų trūkumo, bet ir susidurti su didesne ligų rizika.
Patarimas: jei visgi nuspręsite sodinti bulves, prieš tai kruopščiai patręškite dirvą ir atlikite profilaktinį fungicidinį apdorojimą.
4. Agurkai – per daug panašumų
Agurkai ir moliūgai – artimi giminaičiai. Tai reiškia, kad jie ne tik konkuruoja dėl tų pačių maistinių medžiagų, bet ir serga tomis pačiomis ligomis. Be to, moliūgai dažnai išsekina dirvožemį ir „išgeria“ didžiąją dalį drėgmės – tai gali pakenkti naujai pasodintiems agurkams.
Alternatyva: vietoje agurkų pasirinkite giminystės saitais su moliūgais nesusaistytas kultūras, pavyzdžiui, salotas ar svogūnus.
5. Kopūstai – atviri kenkėjų atakoms
Moliūgai savo augimo metu gali pritraukti daugybę kenkėjų – ypač dirvinukų ir kt. Daugelis šių kenkėjų sėkmingai peržiemoja dirvoje. Kopūstai, turintys jautrią šaknų sistemą ir plonus lapus, tampa idealiu taikiniu – ypač kai augalas dar silpnas ir pilnai neišsivystęs.
Patartina: kopūstus sodinti toliau nuo buvusios moliūgų vietos ir tarp jų įterpti bent vieną sezoną tręšiamųjų ar nepretenzingų kultūrų (pvz., garstyčių).
Išvada: planuokite iš anksto, kad derlius būtų saugus ir gausus
Sėjomaina – vienas svarbiausių daržininkystės principų, padedantis palaikyti sveiką dirvą, sumažinti ligų riziką ir užtikrinti gausų derlių. Nors moliūgai nėra patys pavojingiausi pirmtakai, jų palikimas dirvoje gali turėti įtakos kitų augalų sėkmei.
Planuokite atsakingai ir suteikite dirvai laiko „atsigauti“ – taip jūsų daržas atsidėkos gausia ir sveika produkcija.
