Bulvės – viena svarbiausių ir dažniausiai auginamų daržovių Lietuvoje. Nors jų auginimas nėra sudėtingas, derliaus nuėmimo laikas turi itin didelę reikšmę kokybei ir laikymo trukmei. Per anksti iškastos bulvės būna nepakankamai subrendusios, greitai genda ir prasčiau laikosi žiemą, o per vėlai paliktos žemėje gali pradėti pūti ar sudyginėti. Todėl kiekvienam augintojui svarbu žinoti, kaip atpažinti, kad bulvės jau pasiruošusios derliaus nuėmimui, ir kaip užtikrinti, kad jos būtų iškastos tinkamiausiu metu.
Kada kasti bulves?
Bulvių kasimo laikas priklauso nuo veislės bei auginimo sąlygų. Ankstyvosios veislės dažniausiai subręsta liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje. Vidutinio ankstyvumo veisles geriausia kasti rugpjūčio mėnesį, o vėlyvąsias – rugpjūčio pabaigoje ar net rugsėjį. Vis dėlto vien tik kalendoriaus nepakanka – būtina atsižvelgti ir į konkrečius požymius, rodančius, kad bulvės jau subrendusios.
Požymiai, kad bulvės subrendusios:
Pirmas ženklas – lapų pageltimas ir vytimas. Kai bulvės pasiekia brandą, jų antžeminė dalis pradeda nykti, o stiebai neretai gula prie žemės. Iškasus kelias bulves ir apžiūrėjus jų dydį, galima įvertinti, ar jos jau atitinka veislės standartą. Jei bulvių žievė tvirta ir neatsiskiria trinant pirštais, tai aiškus signalas, kad derlių galima kasti.
Kaip išvengti klaidų?
Viena dažniausių pradedančiųjų augintojų klaidų – per ankstyvas kasimas. Tokios bulvės būna plona odele, lengvai pažeidžiamos ir greitai praranda kokybę. Kita klaida – delsti su derliaus nuėmimu per ilgai. Ilgai paliktos žemėje bulvės gali pradėti antrąjį augimo ciklą, sudygti ar būti pažeistos kenkėjų bei ligų.
Tinkamos sąlygos kasimui
Bulves rekomenduojama kasti sausu oru. Jei dirva drėgna, ant bulvių gali likti daug žemių, o tai sudaro palankias sąlygas puviniui laikymo metu. Geriausia rinktis šiltą, saulėtą dieną, kai dirva jau šiek tiek pradžiūvusi po lietaus.
Kasimo technika
Kasimui galima naudoti šakę arba kastuvą. Šakės pranašumas – jos mažiau pažeidžia bulves nei kastuvas. Įrankį reikia smeigti maždaug 15–20 centimetrų nuo bulvių kerų, kad būtų išvengta gumbų pažeidimo. Tokiu gyliu paprastai randama didžioji dalis derliaus.
Smulkių bulvių panaudojimas
Iškasus derlių, neretai randama ir smulkesnių bulvių. Jų nereikėtų išmesti – mažiausias galima panaudoti kitų metų sodinimui, o likusias – gyvulių pašarui ar maistui, jei jos sveikos.
Bulvių džiovinimas ir laikymas
Šviežiai iškastos bulvės turi būti nedelsiant pradžiovintos. Jas reikia paskleisti vienu sluoksniu saulėtoje, gerai vėdinamoje vietoje, tačiau nepalikti tiesioginėje kaitroje per ilgai, kad nesusidarytų žalių dėmių. Džiovinimas gryname ore padeda sustiprinti bulvių odelę ir sumažina puvinio riziką.
Ilgalaikiam laikymui bulves geriausia laikyti vėsioje, sausoje, tamsioje patalpoje, kur temperatūra svyruoja nuo 2 iki 4 laipsnių šilumos. Per aukšta temperatūra skatina dygimą, o per žema – bulvių saldėjimą.
Pabaigai
Tinkamas bulvių kasimo laikas lemia ne tik derliaus kokybę, bet ir jo išsilaikymą visą žiemą. Atsižvelgus į veislės savybes, augalų išvaizdą bei oro sąlygas, galima išvengti klaidų ir užsitikrinti gausų bei sveiką derlių. Stebėkite savo bulvių lauką, planuokite darbus pagal orus ir derliaus subrendimo požymius – tai patikimiausias kelias į sėkmingą bulviakasį.
